- štoringauti
- ךtóringauti, -auja, -avo Rs, Skr, Vl, Ilg, Lkč, Br; Tat žr. štorauti 1: Jis štóringauja, t. y. kalba niekus, kalbėdamas štukas rodo J. Atsisėdęs jis sau pas pečių ir štoringauja su vaikais Vv. Nutilk neštóringavęs, jei nieko geresnio nesugalvoji Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.